Separatoriai buvo išrasti dar XIX a. pabaigoje – būtent siekiant atskirti grietinėlę nuo pieno. Toks žingsnis turėjo didžiulę įtaką pieno pramonės vystymuisi. Separatorius veikia principu atskiriant skirtingo tankio medžiagas, į galutinį produktą neleidžiant patekti nešvarumams, kurie pasilieka specialioje nesunkiai išvalomoje patalpoje. Dabar separatoriai pasitelkiami buityje, nors dažniausiai juos naudoja smulkiuose bei vidutiniuose ūkiuose ar stambiose pieno gavybos, perdirbimo pramonėse.
Beveik kiekvienas pieno separatorius sudarytas iš elektros variklio, skirtingo dydžio talpos, skirtos nenugriebtam pienui įpilti, vamzdelių, nukreipiančių pieną ir grietinėlę į skirtingas talpas. Nors didžiąją dalį rinkos užėmė elektriniai pieno separatoriai, tačiau prekyboje vis dar galima rasti mechaniniu būdu veikiančius įrenginius. Tik reikia žinoti, jog tokie pieno separatoriai labiau tinka namuose, o ne ūkiuose, kur per dieną reikia separuoti didelį kiekį pieno.
Separatorių metalinės dalys yra gaminamos iš nerūdijančio plieno, kuris atsparus rūdžių poveikiui, yra tinkamas sąlyčiui su maistu, o plastiko detalės yra atsparios mechaniniams įbrėžimams, smūgiams. Pieno separatoriai sumontuoti taip, jog visas plovimui reikalingas detales būtų lengva išrinkti, o išplovus vėl surinkti atgal.
Separatorių gamybos procese naudojami tik specialūs dažai, skirti maisto pramonei. Kartais pieno separatoriai komplektuojami kartu su specialiais indais, skirtais būtent nugriebtam pienui ir grietinėlei subėgti, tačiau dažniau patys naudotojai turi pasirūpinti jiems reikalingos talpos indais.
Buičiai bei smulkiam, vidutiniam ūkiui kuriami įrenginiai, kurie sveria kelis kilogramus, tad separatorius be vargo galima pernešti, naudoti skirtingose vietose. Pramoninam naudojimui pritaikytų įrenginių panešti nepavyks, nes jų konstrukcijos sudėtingesnės, keletą kartų didesnės.
Separatorių naudojimo principas
Pirmiausia, savaime suprantama, svarbu, kad įrenginys būtų švarus,kadangi dirbama su maistu. Plauti patariama iš karto po kiekvieno naudojimo, taip be vargo pašalinami visi likučiai. Tai labai paprasta, kadangi reikalingos dalys gali būti nuimamos, plaunamos po tekančiu vandeniu, o išdžiūvus sudedamos vėl atgal.
Prieš pradedant naudoti įrenginį, pieno separatorius turi būti pastatytas ant tvirto, lygaus pagrindo, jog nejudėtų. Norint išvengti vibracijos, pravartu įsigyti įrenginį, su specialiomis kojelėmis. Tuomet po specialiais vamzdeliais reikia padėti du indus, į kurių vieną pateks pienas, o į kitą – grietinėlė. Įsitikinus, jog pieno separatorius stovi pakankamai tvirtai, prietaisą galima įjungti darbui. Jis veikia naudodamas elektros energiją. Siekiant, kad darbas vyktų sklandžiai, patariama nenugriebtą pieną pilti palaipsniui, nesupilant viso iš karto. Taip separatorius veiks našiau, jo tarnavimo laikas bus ilgesnis. Be to naudinga žinoti, jog geriausia separuoti šiltą – 35–45 °C pieną. Prieš įjungiant įrenginį galima nustatyti, kokio riebumo grietinėlę norima atskirti – kiekvienas gamintojas nurodo galimą diapazoną.
Kokio galingumo separatoriaus reikia? Yra skirtingo galingumo separatoriai – smulkiam ūkiui, stambiai pramonei Priklausomai nuo to, kur įrenginys bus naudojamas: buityje, smulkiame ir vidutiniame ūkyje ar didesnėje pramonėje, skiriasi jų galingumas, valandos našumas bei talpos dydžiai. Jei buičiai, smulkiam ūkiui pakanka naudoti 50-80 litrų pieno per valandą atskiriančius pieno separatorius, o vidutiniam ūkiui – apie 100-125 litrų, tai stambioje pramonėje pasitelkiami separatoriai, kurie geba per valandą separuoti 350-600 litrų pieno. Atitinkamai skiriasi ir pagrindinės talpos dydis, į kurias pilamas nenugriebtas pienas: jos gali būti nuo 5-10 iki 50 litrų. Taigi prieš įsigyjant prekes, būtina atsižvelgti, kiek pieno per dieną reikia separuoti ir su kokio dydžio talpa tai atlikti būtų patogiausia.
